Keliautojų užrašai: Salsos festivalis Kroatijoje

Keliautojų užrašai: Salsos festivalis Kroatijoje

Kurortas: Rovinj
Populiacija: 4,190,700 (visoje Kroatijoje)
Valiuta: Kroatijos Kuna (HRK) 1 EUR = 7.36 HRK
Kalba: Kroatų

Planavimas
Tai nebuvo ta kelionė, kur gali tiesiog ateiti ir užsisakyti visą kelionės paketą agentūroje. Planavau individualiai, o ir keliavom tik dviese. Greičiausiai tai buvo detaliausiai suplanuotos atostogos nuo pirmos iki paskutinės dienos. Kelionės idėją „pasigavom“ ekspromtu, tai jau 12-tas salsos festivalis Kroatijoje, Rovinj miestelyje, tad buvo tik laiko klausimas, kada sužinosim apie tokį milžinišką renginį.
Skrydį užsisakėm pirmą Kalėdų dieną. Pasidovanojom dovanėlę, tad vėliau jau nebuvo kur dėtis, o tik planuoti viską toliau. Labai gaila, tačiau iš Lietuvos į Kroatiją neturime tiesioginių skrydžių, tad teko suktis su skrydžiais per kitus Europos miestus. Kelionę planavom detaliai, ir skaičiavom kiek kas gali kainuoti, rinkomės pigiąsias aviakompanijas ir skridom „tiesiai per aplinkui“ – į priekį per Frankfurtą, o atgal išvis per Londoną. :D (Patarimas, geriau susimokėti brangiau ir rasti patogesnį miestą grįžti).     
Bilietus į festivalį užsisakėm iš karto po Naujųjų. Kažkaip norėjosi, kuo daugiau už viską susimokėti iš anksto, nelaukiant vasaros, nes tada ir taip būna daug išlaidų. Planas buvo geras.
Taip pat užsisakėm nebrangų hostelį, netoli miesto centro, tačiau už jį reikėjo mokėti jau atvykus.

Realiai kelionės laukiau, tačiau pavasarį jau buvo kilę ir dvejonių, „kokio velnio tiek išleisiu dėl kažkokio salsos festivalio, ar tikrai nesuklydau ir ar bus verta tiek važiuoti ir mokėti?“. Tačiau dabar jau žinau, kad tai buvo geriausia, ką galėjau suplanuoti vasarai. Į kelionę išvykti turėjome birželio 25 dieną, tad birželio pradžioj prisėdau susidėlioti visus taškus ant i. Susižiūrėjau pervežimus, autobusų laikus, kainas, skrydžio detales, pasidarėm registracijas į skrydį, atsisiunčiau miestų žemėlapius. Realiai pasidariau detalią programą, su visais viešbučių adresais ir festivalio programa. Pravertė. Ir iš tiesų yra geriausia vykti į kelionę užtikrintai, žinant visus variantus. Ypač vykstant į šalį pirmą kartą.

Atvykimas ir pervažiavimai
Atėjo ilgai laukta diena, buvo šioks toks jauduliukas, tačiau jaučiausi „saugiai“ viską taip suplanavus. Iki Frankfurto skridom su Wizzair aviakompanija. Skridom tik su rankiniu bagažu, tad užsisakėm didesnių išmatavimų bagažą. Nusileidom įdomiai. Vieną akimirką žiūrėjom per langą, kad skrendam visiškam debesy, o po trijų sekundžių pasiekėm žemę. Ogi rūkas. Toks tirštas, kad nesimatė lėktuvo sparno galo. Nemaniau, kad taip leidžia skrist, bet viskas tvarkoj. Nusileidom, o ten +18‘C ir lyja. Papusryčiavom oro uosto McDonald‘s ir dar geras tris valandas laukėm sekančio skrydžio į Pulą, Kroatioje. Sėdėdamos spėliojom, kurie žmonės vyksta į tą patį festivalį. Sekantis skrydis buvo su Ryanair. Skridome vėlgi, apie pora valandų. Per Adrijos jūrą, skalaujančią Italijos ir Kroatijos krantus, nuo Italijos pakrantės perskridome per 8 minutes. Įdomumo dėlei žvilgtelėjau į laikrodį. :) Netoli Kroatijos krantų pasirodė po jūrą plaukiojančios jachtos ir žydra jūra apsuptos salelės. Atrodė, kad nuskridom į kokius Maldyvus – vaizdelis pasakiškas. Nusileidom Puloj, o ten +33‘C. Galvojom iškepsim su džinsais.
Iki Rovinj važiavom su persėdimu. Nuvykome iki Pulos centro už 40 kunų, o nuo ten, kitu tarpmiestiniu autobusu už dar 30 pervažiavome iki Rovinj.

Gamta ir klimatas
Tenka pripažinti, vykome ne į pažintinę kelionę, tad visos Kroatijos grožybių nematėme. Tačiau bendrai susidarėme vaizdą. Pakeliui pravažiavome keletą nedidelių miestelių, kažkiek primenančių Italijos kaimus, o šiaip aplinkui vyravo laukai, kuriuose augo alyvuogių ir kaparėlių medžiai. Nustebino dirvožemis – išskirtinai raudonos spalvos (kas mėgsta suktis virtuvėje, spalva primena „velvetinius keksiukus“). Aplinkui auga daugybė įvairiaspalvių gėlių ir žydinčių kaktusų, vyrauja spygliuočiai medžiai. Regionui būdingas Viduržemio jūros klimatas. Vasaros čia šiltos, virš +22’C, o jūros vanduo įšyla virš +20’C. . Visos kelionės metu lijo tik kartą. Rovinj miestelis, esantis nuo Pulos į šiaurę per 30 km, įsikūręs prie Adrijos jūros, tad kad ir kaip buvo karšta (kasdien apie +30-33‘C), čia visuomet pūtė lengvas brizas.
Jūros pakrantės iš tiesų įspūdingos, milžiniški akmenys ir uolėti krantai. Paplūdimiai čia paruošti tik įlipti į vandenį – daugiausiai išbetonuoti laiptukai, nusileidžiantys tiesiai į vandenį. Mėgstantiems degintis – įrengtos betoninės krantinės, o vietomis yra ir akmenuoti paplūdimiai. Smėlio paplūdimio taip ir neteko pamatyti. Aplink Rovinj išsibarstę net 22 salos, tad vaizas pritrenkiantis!

Gyvenimas hostelyje ir jo gyventojai
Įdomi pirmoji patirtis apsistoti hostelyje. Nebuvo nieko tokio baisaus, kaip įsivaizdavau gali būti. Na gal tik pradžioje, kai atvykome ir pasakė, kad hostelis perpildytas. Tačiau parodėme rezervaciją, darytą iš karto po Naujųjų, tad kambariuose kažką sukeitė ir jau turėjom kur nakvoti. Gyvenome keturiese, dviese su drauge ir dar dvi moteriškės: viena iš Peru, o kita iš Olandijos. Kambariai tvarkingi, „Roundabout“ hostelis „šviežiai“ atremontuotas. Kambaryje buvo atskiras vonios kambarys. Virtuvė bendra, tad vienintelis minusas, kad pienas per naktį „išgaruodavo“. Tačiau, įdomiausi buvo hostelio gyventojai – atvykę iš įvairiausių pasaulio vietų (Indijos, Vengrijos, Čilės, Peru, Prancūzijos, Amerikos ir kitų pasaulio kampelių), amžiaus nuo 20 metų jaunimo iki vyresnių nei 65-erių ir visi su vienu tikslu – į salsos festivalį (taip, net ir ta 65-erių moteriškė, šokanti jau pusę savo gyvenimo). Buvau iš tiesų nustebinta.

Rovinj miestelis
Miestas dar senais laikais buvo įkurtas Ilyrijos genčių, saloje netoli Istrijos regiono kranto. Vėliau jis buvo įtrauktas į Bizantijos Imperijos sudėtį. Nuo 13 iki 18 amžiaus Rovinj buvo vienas svarbiausių Venecijos respublikos miestų. 1763 metais buvo supiltas pylimas ir sala sujungta su žemynine dalimi. Iki šių laikų yra išlikę gynybinių miesto sienų likučiai, netoli prieplaukos yra senamiesčio vartai - Balbio arka, menanti 1680 metus, taip pat senovinis Renesanso laikų miesto laikrodis.
Mes gyvenome apie 1,2 km nuo centro, pėsčiomis neskubant nueidavome per 15 minučių. Buvo patogu, nes mieste nuomotis automobilį ir galvoti, kur jį priparkuoti – neapsimoka. Mieste autobusai nevažinėja, matyt miestelis per mažas. Daug kas mina dviračiais (nuoma apie 70 kn dienai). Mūsų babytė kambariokė išsinuomavo motorelerį, tai sakė dienai sumokėjo mažiau nei 200 kn.


Pačiame miestelyje yra taip gražu, kad pirmą dieną puolėme fotografuotis prie pirmo pamatyto žydinčio krūmo. Senamiestis iš tiesų nedidelis, jaukios ir itin siauros gatvelės grįstos akmenimis, namai su langinėmis, pasitarnaujančiomis karštomis dienomis, džiūstantys skalbiniai ir šilta bei sūri Adrijos jūra, skalaujanti Rovinj krantus. Aplinkui akmenys ir uolėti šlaitai, supantys visą Rovinj iškyšulį. Miestelis pūpso išsidėstęs į kalną, su gražia balta bažnytėle viršuje, iki kurios užkilus atsiveria gražus jūros, aplinkinių salų ir miesto vaizdas. Šv. Euphemijos bažnyčia yra didžiausias miesto monumentas - tai Venecijos baroko laikų bažnyčia, kuri buvo atstatyta tarp 1725 ir 1736 metų. Galima užlipti į bažnyčios bokštą, kuris buvo nukopijuotas nuo Šv. Marko bažnyčios Venecijoje (20 kn, įėjimas iš bažnyčios vidaus), tačiau mums tie mediniai bokšto laiptai pasirodė per baisūs, su savo dideliais tarpais, tad nelipom. :D

Nuo iškyšulio į vieną pusę driekiasi uostas, į kurį atplaukia ir dideli kruiziniai laivai ir įvairios baržos su kroviniais - tai judrus ir didelis uostas. Kitoje pusėje – jachtų uostas – atrodo įspūdingai, vien laivelių stiebai ir besiteliuškuojantis smaragdo spalvos ir krištolo skaidrumo vanduo. Visoje pakrantėje, palei jachtų prieplauką, išsidėstę keliasdešimt kavinių, restoranų ir ledainių, tačiau apie maistą – kiek vėliau. Einant žemyn į Pietus galima prieiti maudynių vietas, pirmąjį betoninį priėjimą prie jūros su laiptukais, vėliau sutvarkytą “Mulini beach” paplūdimį, su gultais ir baltais akmenėliais; bei „Paradiso beach“ paplūdimį, su nedidele kavinaite ir akmenuotu krantu.
Kiek tolėliau prasideda seniausias Istrijos regiono parkas “Škaraba park”, saugomas iki šių dienų ir turintis išskirtinę vertę botanikos prasme. Šį parką dievina gamtos mylėtojai, čia galima tiesiog pasivaikščioti ar minti dviračiais, į jį atvyksta šeimos su vaikais ir kiti poilsiautojai mėgstantys degintis paplūdimiuose ar piknikauti pievelėse.

Salsos festivalis „Croatian Summer Salsa Festival“
Šiais metais tai buvo jau 12-tas festivalis rengiamas Kroatijoje. Kasmet čia suplūsta tūkstantinės minios šokėjų ir mokytojų iš viso pasaulio. Tai 13 dienų vykstanti fiesta, su saule, šokiais, senomis ir naujai užsimezgusiomis draugystėmis ir linksmybėmis, mieste su turtinga istorija.
Mėgstantiems skaičius: 50 atlikėjų, 2 dideli koncertai, 10 unikalių vietų, 8 paplūdimio vakarėliai, daugiau nei 60 šalių, 15 DJ‘ų, 120 salsos / bachatos/ kizombos ir kitų lotynų šokių pamokų, 8 šokių aikštelės ir daugiau nei 150 valandų vakarėlių! Patikėkit, buvo linksma!

Į festivalio ritmą įsivažiavome per keletą dienų, iš pradžių, po truputį: „Amarin Beach Resort“ vakarėlis paplūdimyje su baseinu ir šimtais žmonių šokančių tuo pačiu ritmu. Paplūdimys vertas dėmesio (apie 6 km nuo Rovinj, iki jo važiuodavome autobusu, važiuojančiu kas valandą, už 12 kn į vieną pusę). Balti akmenėliai, skaidri jūra, saulė ir skanūs ledai bei salsa – taip supratome, kad atostogos iš tiesų prasidėjo!


Kitą dieną prasidėjo ir šokių pamokos. Turėjome įsigiję „Freak pass“, kas suteikė mums galimybę 5 dienas eiti į pamokas, bei apsilankyti 7 milžiniškuose uždaruose vakarėliuose, o ką jau kalbėti apie likusius nemokamus koncertus miesto aikštėje, bei vakarėlius paplūdimiuose.
Šokių pamokos kasdien prasidėdavo nuo 11 ryto ir pasibaigdavo prieš 7 valandą vakaro. Ėjom į visus „workshop‘us“ kubietiškos salsos tematika. Mokėmės pas įvairiausius šokių profesionalus, atvykusius iš Kubos, Italijos, Lenkijos ir kitų šalių. Vakarais turėdavom progą išvysti garsiausių kubietiškos muzikos atlikėjų pasirodymus. Kaip minėjau, festivalio ritmą „pagavome“ per kelias dienas: 3-4 valandos miego, šaltas dušas, kad pabustume, stiprūs pusryčiai, 11 valandą ryto prasideda workshop‘ai, tuomet greiti pietūs, vėl pamokos iki 19 valandos, staigiai įšoki į baseiną arba jūrą, grįžti namo, išsimaudai, susiruoši ir 11 valandą vakaro jau pėdini į vakarėlį arba koncertą, tuomet šoki, dar šoki, susipažįsti su daugyyyyybe naujų žmonių, dar šoki, žiūri, kad jau kaip ir rytas, grįžti namo apie 5-6 valandą ryte, užkandi šokolado ir į lovą. Vėl pamiegi 3-4 valandas ir ratas sukasi iš naujo. Ritmas buvo iš tiesų pakvaišęs, tačiau draugė pasakė: „ne miegot atvažiavom, pamiegosim grįžę į Lietuvą, na arba senatvėj!“. :D Tai ir nemiegojom, beveik dvi savaites. :D
Šokių pamokos buvo nerealios, daug dirbom, daug išmokom, pamatėm kitokį požiūrį į muziką, ritmą, išmokom judėti iš širdies ir susipažinom su daugybe mokytojų ir šokėjų, bei puikių muzikantų.
Festivalis užskaitytas, pasisėmėm naujos patirties ir kitais metais tikrai planuojame grįžti!

Palyginimui - miestas festivalio metu ir po jo
Buvo įdomu pamatyti, kaip pasikeičia aplinka, festivaliui pasibaigus. Kai mes atvykome, buvo įpusėjusi pirmoji festivalio dalis “Sensual days”, kur buvo mokoma lėtesnių šokių, tokių kaip kizomba, bachata ir zouk’as.. ir patys žmonės buvo ramesni, tačiau mieste jautėsi pakili atmosfera. Tuomet pradėjo plūsti žmonės į salsos festivalio dalį, miestas prisipildė salsos muzikos ritmo, visi turėjo bendrą pomėgį šokti. Šokti visur - mieste, kavinėse, paplūdimiuose, pamokose ir vakarėliuose. Atrodė, kad visi miestelyje buvę žmonės atvyko į festivalį, sutikau tik tris vaikinus, kurie atvažiavo šiaip atostogauti, o ne į festivalį. :) Paskutinėm dienom, kai vyko tik “Afterparty” vakarėliai, o pamokos buvo pasibaigę, žmonių apmažėjo.. pasirodė ir “nieko nenutuokiantys” turistai. Kavinėse pasigirdo “estradinė” gyva muzika, priminė mūsų pajūrio kurortus su vietiniais koncertais. Viskas apsisuko 180 laipsnių kampu, kurortas apsivertė aukštyn kojom.

Maistas ir restoranai
Mieste matėme trijų tinklų parduotuves: Konzum, Lidl ir Plodine. Konzum - panašiai, kaip mūsų didieji prekybos centrai, maistas gal kiek brangesnis nei Lietuvoje, tačiau didelis pasirinkimas. Lidle buvom keletą kartų - saldumynų, daržovių, vandens ir duonos. Negaliu palyginti su Lietuvos Lidlu, nes neteko apsilankyti, tačiau palyginus su Konzum, kainos žemesnės, tačiau mažesnis ir pasirinkimas. Plodine taip ir nepabandėm. 
Restoranėlių Rovinj, kaip minėjau, pilna pakrantė. Siūlomas maistas įvairiausias, daugiausiai vyrauja žuvies patiekalai ir jūros gėrybės, taip pat populiarūs itališki patiekalai - lazanija, makaronai, risoto. Tačiau reikia rasti tinkamą vietą. Pirmą dieną “nepataikėme” - užėjome į restoraną, kur viskas buvo kepta su džiūvėsėliais, žuvis sausa ir be skonio. Tik žuvienė buvo nebloga. Gaila, nepamenu restorano pavadinimo, žinotumėt kur geriau neiti. Tačiau nėra taip blogai, atradome kitą restoraną, kur maistas iš tiesų buvo labai skanus - pakrantėje, jau einant link paplūdimio yra toks “Delfin restaurant”, jame valgiau iš tiesų skanią lazaniją, tuno salotas, risoto. Maistas puikiai paruoštas, tik gali tekti palaukti pusvalanduką, nes norinčių papietauti dažniausiai būna visa minia. Taip pat didelis atradimas buvo ledainės, ahhh, užmatėm iš nuotraukų meniu, kad turėtų būti super skanūs ledai, nenusivylėm. Ledainė vadinasi “Cafe Bar Palma”, pasirinkimas milžiniškas, su įvairiais vaisiais, uogom, užpilais, grietinėle ir pabarstukais - niam niam. Kainuoja nei daug nei mažai apie 38 kn (~5 EUR). Rekomenduojame pabandyti!

Kelionė namo
Po atostogų Rovinj, dar keliavome porai dienų į Pulą. Iš tiesų didelis miestas, tačiau buvom pernelyg pavargę, tad į pažintinius pasivaikščiojimus nesileidome. Likusias atostogas praleidome paplūdimyje, su kitais turistais! Pakeliui į oro uostą sustojome nusifotografuoti prie senovinio Romėnų amfiteatro, tai buvo viskas ką matėme Puloje. :D 
Skrydis namo buvo pats "išprotėjiškiausias", tačiau pigiausias, kokį galėjome susirasti. Per Londoną. Skridome su Ryanair, skrydžiai nevėlavo, tačiau sugaišome daugiau nei 12 valandų.. Juokėmės, kad sakysim visiems, kad vėjas nunešė, nes maršrutas visiškai nelogiškas. :D Išskridom į Londoną vakare, 20:40.. Stanstedo oro uoste buvome prieš 10 valandą vakaro.. tuomet laukėme. Deja, ne lėktuvo, o autobuso, nes skrydis į Lietuvą buvo iš kito oro uosto. Taip, papildomas laikas, papildomos išlaidos. Ant skrydžio taip baisiai geriau netaupyt, nes ir makalavomės po Europą, kaip be vietos.. bet nieko, įdomiausia buvo atvykus į Luton'o oro uostą, kuriame buvome apie 2 valandą nakties.. atrodė kaip per kokią zombių apokalipsę, parduotuvės neveikia, viskas uždaryta, oro uoste darbuotojų beveik nėra, naktinių skrydžių irgi. Rytiniai keleiviai laukiantys sekančio skrydžio išgulę ant žemės - miega. Nusnaudžiau ir aš, nes buvau pavargus, kaip lapas. 6:40 ryte pagaliau išskridome į Vilnių! Ahh, namai namučiai, smagu grįžti, tačiau kitais metais noriu pakartoti šią kelionę! Tiek daug įspūdžių, atsiminimų ir gerų emocijų! Norite pabandyti? Keliaukite, pasitarkite ir išbandykite viską patys!

Linkėjimai!
Dabar jau su šypsena, Vaiva!

Norit užsisakyti kelionę ar pasikonsultuoti? Kreipkitės!
Vaiva +37068517018 (vaiva@vilturas.lt)
Natalija +37068512107 (natalija@vilturas.lt)

www.vilturas.lt 

Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę
Užsiprenumeruodamas (-a) sutinku su privatumo politika.