Istorija ir faktai: Snieglenčių sportas

Istorija ir faktai: Snieglenčių sportas

Palyginus su kalnų slidinėjimu, snieglenčių sportas atsirado visai nesenai - 1965 m. Amerikietis Sherman‘as Poppen‘as - didelis banglenčių sporto entuziastas, sugalvojo pabandyti pritaikyti kažką panašaus į banglentes žiemai. Sujungęs dvi slides, pririšęs kojas virvelėmis jis sukūrė pirmąją snieglentę. Tiesa, pradžioje šis sportas turėjo kiek kitokį pavadinimą – snurfing‘as (žodžių „snow“(sniegas) ir „surfing“ (čiuožimas banglente) mišinys). Po pusės metų, savo išradimą jis užpatentavo. Kiek vėliau, Jake‘as Burton‘as Carpenter‘is ir Tom‘as Sims‘as sukūrė tikrąsias snieglentes, kuriomis žmonės slidinėja iki šiol. 1977 metais jie įkūrė gamyklą, kuri ir dabar sėkmingai gamina ir prekiauja snieglentėmis ir kita, tam skirta įranga. XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ši sporto šaka atkeliavo ir išpopuliarėjo Europoje. Pirmosios snieglenčių sporto varžybos buvo surengtos 1981 metais, Kolorado valstijoje. 1986m buvo surengtos pirmosios Europos snieglenčių sporto taurės varžybos. 1998 metais ši sporto šaka buvo įtraukta į žiemos olimpines žaidynes.

Snieglenčių sportui išpopuliarėjus, atsirado įvairių slidinėjimo stilių, tokių kaip laisvas čiuožimas (angl. freeride), laisvas stilius (angl. freestyle) ir laisvas greitojo nusileidimo – lenktynių (angl. freecarve/race) stilius. Jie skiriasi savo atlikimo technika ir įranga, tačiau turi ir daug panašumų, todėl ne visi mato skirtumą.

Laisvas stilius(angl. Freestyle), ypatingas tuo, kad čiuožiantys šiuo stiliumi snieglentininkai slidinėja įvairiais vamzdžiais, turėklais, specialiai tam pritaikytomis dėžėmis, rampomis ir panašiai. Visi jie yra skirtingų formų ir dydžių bei sudėtingumo lygių, slidžiais paviršiais, kad snieglentininkai galėtų atlikti kuo daugiau įvairių triukų, šuolių ir kitų manevrų. Išradingi snieglentininkai vietoj specialiai pritaikytų rampų, turėklų ar kitų įrenginių, kartais pasinaudoja ir nugriuvusiais medžiais ar kelmais. Laisvo stiliaus snieglentės yra pakankamai minkštos ir lanksčios. Snieglentininkai dažnai naudoja trumpesnes nei įprasta snieglentes, nes taip lengviau atlikti šuolius ir triukus.

Laisvo čiuožimo (angl. Freeride) stilius yra žymiai paprastesnis už laisvo stiliaus (angl. Freestyle). Jis tinkamas bet kokiems nusileidimams snieguota, natūralia danga. Tai lengviausiai įsisavinamas stilius, nes apima paprasčiausią techniką. Šio stiliaus snieglentininko įranga yra labai įprasta. Snieglentininkas apsiauna minkštus batus, kurie apkaustais pritvirtinami prie abiejų krypčių snieglentės.

Laisvas greitojo nusileidimo – lenktynių (angl. Freecarve/race) stilius – tai greitojo nusileidimo snieglenčių versija. Stilius labai primena kalnų slidinėjimą, nes čiuožiama trasose, darant posūkius, be jokių šuolių. Įranga taip pat panaši į slidinėjimo įrangą, nes „freecarve/race“ stiliaus batai yra beveik tokie patys, kaip slidininkų, iš kietos plastmasės. Snieglentė pagaminta iš standžios masės, siaura, kad greičiau pasiektų reikiamą greitį.

Kiekvienais metais pasaulyje vyksta įvairių snieglenčių sporto renginių, kurie pritraukia snieglentininkus iš viso pasaulio, tai - Snieglenčių pasaulio čempionatas, „U.S. Open“, „Vans“ taurė, „X“ žaidynės, „Chevrolet U. S. Snowboarding Grand Prix“, „Race to the Cup“, „Shakedown“, ir kiti. Bėgant metams, dalyvių skaičius tik auga.

Neatsiejama šios sporto šakos dalimi tapo filmai, kuriami pačių snieglentininkų ar snieglentes gaminančių kompanijų. Tokiuose filmuose, dažniausiai filmuojami profesionalūs snieglentininkai, remiami įvairių kompanijų. Žymiausi tokio tipo filmai yra „Pirmas nusileidimas“ (angl. „First Descent“), „Skrydžio menas“ (angl. „The Art of Flight“), „White albumas“ (angl. „The White album“) ir kt. Dar viena neatsiejama šio sporto dalis - snieglenčių sporto žurnalai. Nuotraukos yra įtraukiamos į profesionalių sportininkų kontraktus. Snieglenčių sporto žurnalistai keliauja su sportininkais visą žiemos sezoną bei renka medžiagą. Išspausdinus nuotrauką, snieglentininkas gauna pasirodymą žurnale, dažnu atveju dar ir finansinę paramą. 

Jūsų Vilturas!




Sekti naujienas
Kontaktai
+370 685 12107 +370 699 32297 +370 685 17018



© 2016 | Visos teisės saugomos